Būkite budrūs! Padaugėjo sukčiavimo atvejų ir apgaulingų skambučių su siūlymais įsigyti ir užsidirbti iš kriptovaliutų investicijai panaudojant vartojimo paskolą.
Blog|Kas lemia išaugusį Vilniaus ir Kauno NT rinkų patrauklumą?

Kas lemia išaugusį Vilniaus ir Kauno NT rinkų patrauklumą?

Nekilnojamojo turto rinkos augimas ryškiai matomas ne vien Vilniuje – pastaruoju metu vystytojų dėmesys nukrypo į tikrą statybų bumą išgyvenantį Kauną. Įžvalgomis apie didžiųjų miestų NT rinkos tendencijas ir potencialą dalinasi Bigbank verslo paskolų skyriaus vadovė Natalja Kozikienė ir „Idile Estate Services“ vadovas Andrius Matuzas.

Vilniaus NT rinka stabiliai auganti

Viena pagrindinių stabilaus NT rinkos augimo priežasčių sostinėje yra demografinės tendencijos. Dėl nuolat didėjančio gyventojų bei miesto svečių skaičiaus, Vilniuje jaučiamas naujų būstų, viešbučių ir prekybos bei verslo centrų poreikis.

Pasak A. Matuzo NT rinkos segmentų augimas sostinėje nėra tolygus - po finansų krizės Vilniuje dominavo ekonominio gyvenamojo būsto projektai, o nuo 2015 metų estafetę perėmė viešbučių segmentas. Iki 2020-ųjų sostinėje atverti duris planuoja 20 naujų viešbučių su apie 2 tūkst. naujų kambarių. Jau per 2017-2018-uosius metus Vilniuje buvo atidaryti 6 nauji viešbučiai, o tuo tarpu Kaune tik vienas trijų žvaigždučių viešbutis su 53 naujais kambariais.

Vilniaus centre – kranai ir statybos aikštelės

Nors kotedžų ir individualių namų statybos miesto pakraščiuose vis dar populiarios, šiuo metu didžiausias miestiečių dėmesys yra būstams centre. Vilniečiai siekia būti arti kultūrinio gyvenimo, gyventi netoli darbo vietos ir nori patogiai išvystytos infrastruktūros. Pastaruosius porą metų centrinės miesto dalies NT plėtra vyko ypač aktyviai, tačiau, anot A. Matuzo, paklausos ir pasiūlos balansas centre dar nėra pasiektas.

Tuo tarpu Kaune tokios pirkėjų tendencijos, ieškoti būsto būtent centrinėje miesto dalyje, nėra. Dėl patogaus miesto išdėstymo laikinojoje sostinėje nesunkiai galima suderinti miesto centro ir gyvenimo privačioje aplinkoje priemiestyje privalumus.

Kaunas vejasi Vilnių verslo centrų skaičiumi

NT paslaugų įmonės „Inreal“ duomenimis, 2017-aisiais sostinėje įsikūrė 10 naujų verslo centrų su 79 tūkst. kv. m. ploto biurų patalpoms. Tuo tarpu Kaunas sparčiai vijosi Vilnių su 7 naujais verslo centrais ir įmonėms pasiūlytu 37,5 tūkst. kv. m. nuomojamu plotu. Kauno rinką per artėjančius dvejus metus planuojama papildyti dar apie 60 tūkst. kv. m. nuomojamo administracinių bei biuro patalpų ploto.

Naujos investicijos - impulsas Kauno NT projektų vystymui

Kaune ilgą laiką buvo jaučiamas tam tikras sąstingis, todėl ledams pajudėjus vystytojų dėmesys Kaunui smarkiai išaugo ir statytojai pradėjo aktyviai ieškoti finansavimo galimybių projektų įgyvendinimui. Verslo centrai ir nauji daugiabučių kvartalai laikinojoje sostinėje dygsta vienas po kito – NT agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmus tris 2018-ųjų metų ketvirčius Kaune buvo pastatyta virš 850 butų daugiabučiuose, kai per visus 2017 metus jų buvo pastatyta 633. Taip pat lyginant 2018-ųjų metų trečiąjį ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu 2014-aisiais, pirminėje rinkoje Kaune buvo parduota du kartus daugiau butų.

Tokiai sparčiai NT rinkos plėtrai ypač svarbūs faktoriai buvo pastaraisiais metais Kaune pritrauktos investicijos bei sukurtos naujos darbo vietos. Pasak A. Matuzo, nuo 2011 metų darbo vietų skaičius Kaune bei Kauno rajone išaugo 11 proc. – verslai plečiasi ir aktyviai kviečia atvykti ir dirbti specialistus. Kauno Laisvoji ekonominė zona vien 2017-aisiais pritraukė 246 mln. Eurų investicijų ir pozityviai pakeitė miesto NT rinkos dinamiką. Artimiausiu metu Kauno LEZ planuoja papildyti dar keletas gamybos įmonių, kurios turėtų sukurti apie 1800 naujų darbo vietų.

Kaune - augimą liudijanti statistika

Vis daugiau NT vystytojų domisi Kauno rinka bei ieško finansavimo naujiems projektams, o vidutinis Bigbank suteikiamos verslo paskolos dydis siekia 2–3 mln. eurų. „Įmonės finansavimo dažniausiai ieško mažesniems gyvenamųjų namų kvartalams bei parduotuvėms – greitai atsiperkantiems nedidelės apimtiems projektams“, - sako N. Kozikienė.

Naujai besikuriantys verslai mieste steigia naujas darbo vietas, taip prisidėdami prie miestiečių perkamosios galios augimo ir gyvenamojo būsto bei verslo centrų paklausos didėjimo. Savo ruožtu, vis daugiau lietuvių savo ateitį pradeda sieti būtent su gyvenimu Kaune.

Sparti laikinosios sostinės infrastruktūros plėtra bei paslaugų ir pramogų sektoriaus atsigavimas daro miestą patrauklų gyvenimui bei darbui. Nuo 2012-ųjų iki 2016-ųjų metų pabaigos maitinimo įstaigų skaičius Kaune išaugo ketvirtadaliu, o jų apyvarta – 47 proc. Per tą patį laikotarpį paslaugų įmonių pajamos išaugo 50 proc. Tokia statistika aiškiai rodo miesto atsigavimą.